Liejinių susitraukimas yra esminis aspektas, kuris daro didelę įtaką galutinio produkto kokybei ir vientisumui. Supratimas apie įvairius susitraukimo tipus, susijusius su įvairiomis medžiagomis, pvz liejamas plienasirketaus, taip pat veiksniai, prisidedantys prie defektų, pvz., susitraukimo ertmių ir karštų įtrūkimų, yra būtini norint veiksmingai lieti.
Plieno ir ketaus susitraukimas
Kalbant apie susitraukimą, labai svarbu atskirti dvi pagrindines liejimo medžiagas:liejamas plienasirketaus. Abi medžiagos susitraukia, tačiau mechanizmai ir greitis gali skirtis.
Lietojo plieno bendras susitraukimas paprastai yra maždaugnuo 1,5% iki 2%nuo išlydytos būsenos iki sukietėjusios formos. Šis susitraukimas visų pirma atsiranda dėl medžiagos terminio susitraukimo jai vėsstant. Priešingai, ketaus susitraukimo greitis yra didesnis, paprastai aplinknuo 2% iki 3%. Papildomas ketaus susitraukimas gali būti siejamas su jo sudėtimi, kurioje yra didesnis anglies kiekis, kuris turi įtakos jo kietėjimo elgsenai.
Faktinis liejinių susitraukimas
Faktinis susitraukimas reiškia bendrą matmenų pokytį, kurį patiria liejinys iš skystos būsenos į galutinę kietą būseną. Tai gali apimti ir tūrinį susitraukimą aušinant, ir kietėjimo poveikį. Norint prisitaikyti prie šio susitraukimo, būtina tinkamai suprojektuoti ir apskaičiuoti liejimo geometriją, nes to nepadarius gali atsirasti matmenų netikslumų ir pablogėti mechaninės savybės.
Susitraukimo ertmės ir poringumas
Susitraukimo ertmės, dar žinomos kaip susitraukimo tuštumos, atsiranda, kai skystas metalas neužpildo formos dėl nepakankamo padavimo kietėjimo metu. Dėl šio reiškinio gali atsirasti silpnų liejinių vietų, todėl jis gali sugesti veikiant apkrovai. Kita vertus, poringumą, dažnai matomą liejiniuose, pirmiausia sukelia dujų įstrigimas arba netinkami liejimo būdai, kurie gali dar labiau sumažinti konstrukcijos vientisumą.
Karštas krekingo ir liejimo įtempiai
Karšti įtrūkimai yra dar vienas svarbus liejimo susirūpinimas. Tai atsiranda, kai liejinys vis dar yra aukštoje temperatūroje, bet jau pradėjo kietėti. Aušinimo metu atsirandantys įtempiai gali viršyti medžiagos tempimo stiprumą, todėl gali atsirasti lūžių. Aušinimo greičio kontrolė ir medžiagos šiluminių savybių supratimas gali padėti sumažinti karšto įtrūkimo riziką.
Šaltas įtrūkimas ir deformacija
Šaltas įtrūkimas atsiranda po to, kai liejinys atšaldomas iki kambario temperatūros ir dažnai atsiranda dėl liekamųjų įtempių. Šie įtempimai gali atsirasti dėl netolygaus aušinimo, o tai lemia skirtingą susitraukimą viso liejimo metu. Tokie įtempimai taip pat gali sukelti deformaciją, paveikti galutinę liejinio formą ir tinkamumą naudoti.
Norint sumažinti šaltojo įtrūkimo ir deformacijos tikimybę, liejimo proceso metu ir po jo itin svarbu taikyti tinkamus aušinimo būdus ir įtempių mažinimo procesus.
Paskelbimo laikas: 2024-10-25