In investicinis liejimas,formuojama forma arba kopija (dažniausiai iš vaško) ir įdedama į metalinį cilindrą, vadinamą kolba. Aplink vaško formą į cilindrą pilamas šlapias tinkas. Gipsui sukietėjus, cilindras, kuriame yra vaško raštas ir tinkas, dedamas į krosnį ir kaitinamas, kol vaškas visiškai išgaruoja. Po to, kai vaškas visiškai išdegs (nuvalytas), kolba išimama iš orkaitės ir į vaško paliktą ertmę pilamas išlydytas metalas (dažniausiai legiruotas plienas, nerūdijantis plienas, žalvaris... ir tt). Metalui atvėsus ir sustingus, tinkas nulūžta, atsiskleidžia metalo liejinys.
Liejimas labai naudingas kuriant skulptūrinius objektus ar sudėtingos geometrijos inžinerines formas iš metalo.Liejimo dalys turi unikalią išvaizdą, visiškai kitokią nei apdirbtų dalių. Kai kurias formas, kurias būtų sunku apdirbti, išlieti lengviau. Be to, daugumoje formų yra mažiau medžiagų atliekų, nes, skirtingai nei apdirbant, liejimas nėra atimantis procesas. Tačiau tikslumas, pasiekiamas liejant, nėra toks geras kaip apdirbant.
Kada verta rinktis investicinį liejimą, o kada – smėlio liejimą?
Vienas iš didelių investicinio liejimo pranašumų yra tai, kad jis gali leisti iškirpti raštą, o liejant smėliu – ne. Įsmėlio liejimas, supakavus raštą reikia ištraukti iš smėlio, tuo tarpu investuojant liejant raštą išgaruoja šiluma. Tuščiaviduriai liejiniai ir plonesnės dalys taip pat gali būti lengviau pagamintos naudojant investicinį liejimą, todėl paprastai pasiekiama geresnė paviršiaus apdaila. Kita vertus, investicinis liejimas yra daug savalaikis ir brangesnis procesas, o jo sėkmės rodiklis gali būti mažesnis nei liejimo smėliu atveju, nes yra daugiau proceso etapų ir daugiau galimybių suklysti.
Paskelbimo laikas: 2020-12-18